pradi
 

















 
 
 
 
 Nacionalini delegat universitetinei sielovadai susitikimas Bukarete
 
 

Europos universitet misija – visapusikas mogaus asmens ugdymas (sis)
Nacionalini delegat universitetinei sielovadai susitikimas Bukarete

2008 m.  rugsjo 26-28 dienomis Rumunijos sostinje Bukarete vyko metinis nacionalini delegat universitetinei sielovadai susitikimas. Susitikime dalyvavo delegatai i vis Europos valstybi. Konferencij telegrama pasveiko popieius Benediktas XVI, susitikime dalyvavo Bukareto arkivyskupas metropolitas J. E. Joan Robu. Praneimus skait CCEE delegatas universitetinei sielovadai vyskupas J. E. Marek Jedraszewski, CCEE antrasis sekretorius kun. dr. Ferenc Janka, Europos universitetins sielovados komiteto vadovas i Romos mons. Lorenzo Leuzzi, Saleziei universiteto Romoje profesorius Enrico dal Covolo. Konferencijoje taip pat buvo pasidalinta spdiais ir ateities perspektyvomis po Sidnjuje vykusi pasaulio jaunimo dien bei aktualijomis, veniant iais metais apatalo Pauliaus metus.
Apibendrinant vis pranej mintis, pasidalytus spdius ir nubrtas ateities gaires galima teigti, kad Europos universitet misija iandien yra suvokti universitet kaip integralaus mogaus ugdymo (si) viet. Prajusio amiaus devintojo deimtmeio viduryje universitetai labiau buvo suvokiami kaip laisvo mokslinio tyrinjimo vieta, kaip tik empirins tiesos iekojim vieta. Viena i pagrindini io laikmeio universitet problem yra tai, jog vykdant mokymo ir tyrinjimo misij nebelieka vietos paties mogaus ugdymui (si), vidinei asmens brandai. Banyia skatina universitet bendruomenes praplsti taip vadinam „racionalumo idj“. Tikra yra ne tik tai, k patiriame penkiais pojiais, dar egzistuoja ir taip vadinamasis „etasis jausmas“ – intuicija bei irdis. Pastaroji glaudiai yra susijusi su tikjimu ir viltimi. Taigi, visavert tiesa yra ne tik empirin, bet ir metafizin. Sukurtasis pasaulis nurodo antgamtin dvasin pasaul.

Šiandien pleiasi mogaus vairi gyvenimo srii painimas. Tobulja mokslas: gamtos dsniai vis daniau traktuojami principu „prieastis – padarinys“. Esant tokiai pasauljautai kalbti apie Diev bna sudtinga. mogus kiasi visas gyvenimo sritis, net tas, kurios priklausyt tik Dievui (pvz., klonavimas). Taip technologij dka mogus modeliuoja gyvenim, ir pasaulis, rodos, vis labiau „pasiduoda“ valdomas ir kontroliuojamas, taigi ir nuspjamas. Mintas mokslo vystymasis, nors daugeliu aspekt yra naudingas mogui, turi ir neigiam pus: didjant mokslo ir technikos paangai, mogus pradeda suprasti, kad nra visagalis, nes yra paslapi, kuri nemanoma atkleisti, klausim, kuriuos modernusis mokslas negali atsakyti. Ne visk galima rodyti, apiuopti, itirti. Yra tam tikr ribotum. Tok atsargum lemia ie motyvai: 1) krizs. Nepaisant vis technologini laimjim, pasaulyje vis dar egzistuoja badas, nelaims, katastrofos, terorizmas, ligos, karai. Taigi ekonomin ir socialin paanga, be dvasinio mogaus vystymosi, problemos neisprendia. 2) ateities baim. Gamtini itekli maja, isivysiusi ali ekonomin pltra taip pat turi ribas. mogui kyla nauj iki, atsiranda nauj nepagydom lig (pvz., AIDS ir kt.). 3) diskusijos dl pagrindini vertybi. Ne viskas, kas manoma technologiniu poiriu, yra etika. Pliuralistinei visuomenei kyla atsakomybs u padarinius klausimas. Banyios pozicija dl daugelio bendrj moni vertybi tampa nepakeiiama, dar daugiau – teisingas Dievo suvokimas garantuoja, kad teisingai bus paintas mogus ir pasaulis. 4) Dvasinis alkis. Nors pasaulis iandien labai „technologizuotas“, mogus tebetrokta dvasini dalyk, ieko ramybs, diaugsmo. Tai rodo populiarjantys ir gausiai besikuriantys vairs dvasiniai judjimai bei organizacijos (pvz., „New Age“ ir kt.).

Krikionyb teigia, kad u mogaus smons rib yra kita smon – nepalyginamai didesn, kuri vardija kaip Dievas. Mstymas yra natralus mus supanios realybs painimas protu, o tikjimas – tai pasitikjimas kitu, Dievu, inojimas, kad to kito esi mylimas, pripildytas jo malons/meils. Ar manoma iandien suderinti prot ir tikjim, krikionikj moral ir masins kultros silom/primetam gyvenimo stili? Vienas i daugelio galim atsakym bt toks: reikt imintingai derinti empirin painim ir dvasin tobuljim, tikjim ir prot. Vien empirinis mokslas, tik nustatantis ry tarp prieasties ir padarinio, to padaryti negali: painimas be iminties nepajgus atsakyti klausim, kur yra riba tarp grio ir blogio, tarp gyvenimo ir mirties, tarp painto ir dar nepainto, tarp laikino ir tai, kas amina.

Susitikimo rengjai prane, kad Europos universitetins sielovados artimiausiuose planuose yra siekis 2009 met vasar surengti Europos student susitikim Romoje. 2010 m. pasibaigia taip vadinamo „Bolonijos proceso“ gyvendinimo laikas, ia proga taip pat bus organizuojamas Romoje Europos dstytoj susitikimas.

Sekantis nacionalini delegat susitikimas vyks kit met rugsjo mn. Porto mieste Portugalijoje.

Kun. prof. dr. Arvydas Ramonas
Nacionalinis delegatas universitetinei sielovadai
KU kapelionas

 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi